Mažas komponentas, didelės problemos
Kondensatoriai – tie maži cilindriukai pagrindinėje plokštėje – yra viena dažniausių kompiuterio gedimų priežasčių, apie kurią beveik niekas nekalba. Ir tai tikrai keista, nes kai kompiuteris pradeda elgtis kaip išprotėjęs – atsitiktinai persikrauna, neužsikrauna, rodo mėlynus ekranus – dauguma žmonių iškart galvoja apie virusus arba bėga į servisą, kur jiems pasakys, kad reikia keisti visą plokštę. O sprendimas kartais kainuoja… kelis eurus ir valandą laiko.
Kaip atpažinti, kad kondensatorius sugedo?
Vizualinis patikrinimas yra pirmasis ir paprasčiausias žingsnis. Paimk žibintuvėlį, atsukite kompiuterio korpusą ir atidžiai pažiūrėk į pagrindinę plokštę. Sveikas kondensatorius turi lygų, plokščią viršų. Sugedęs – visai kitas reikalas:
- Išpūstas viršus – tai klasikinis požymis. Viršutinė dalis tampa kupolo formos, kartais net aiškiai matosi įtrūkimai.
- Rudos ar tamsios dėmės aplink kondensatoriaus pagrindą – elektrolitas pradėjo tekėti.
- Balzganas ar rudas skystis ant plokštės paviršiaus šalia komponento – čia jau tikrai laikas veikti.
- Kondensatorius pasviro į šoną – gali atrodyti smulkmena, bet tai signalas, kad kažkas negerai.
Jei randi bent vieną tokį požymį – radai savo problemos šaltinį. Sveikinu, nes tai reiškia, kad gali sutaupyti nemažai pinigų.
Ką reikia turėti, kad pakeistum pats?
Čia prasideda įdomiausia dalis. Kondensatoriaus keitimas nėra raketų mokslas, bet reikia kelių dalykų. Visų pirma – lituoklis. Nebūtinai profesionalus, pakanka paprasto 30-40W įrankio, kurį galima nusipirkti už 10-15 eurų. Dar reikės litavimo alavo, fliuso (padeda aluvui tekėti) ir, idealiu atveju, vakuuminio siurbtuvo arba litavimo pinties, kad pašalintum seną alavą.
Patį kondensatorių rasi elektronikos komponentų parduotuvėse arba užsisakysi internetu. Svarbiausia – teisingai nuskaityti parametrus nuo seno komponento: įtampą (pvz., 6.3V, 10V, 16V) ir talpą mikrofaradais (µF). Šie skaičiai parašyti ant paties kondensatoriaus šono. Naujas komponentas su tokiais pačiais parametrais kainuos nuo 0.10 iki kelių eurų. Taip, tai ne klaida.
Keitimo procesas žingsnis po žingsnio
Prieš viską – atjunk kompiuterį nuo elektros ir palūkėk kelias minutes, kad kondensatoriai išsikrautų. Tada:
Pažymėk, kurioje pusėje yra minusas (ant kondensatoriaus yra juosta su minuso ženklu, o plokštėje – atitinkamas žymėjimas). Tai kritiškai svarbu – kondensatorius yra poliarinis komponentas ir įstatytas atgal tiesiog neveiks arba sprogsta.
Kaitink seną kondensatorių iš apačios plokštės, kol alavai išsilydys, ir švelniai ištrauk komponentą. Išvalyk skylutes nuo seno alavo. Įstatyk naują kondensatorių, patikrink poliariškumą dar kartą, ir pralitavink. Viskas.
Pirmą kartą tai gali užtrukti 20-30 minučių. Antrą kartą – 5 minutes.
Kai du eurai nugali du šimtus
Štai kas man labiausiai patinka šioje istorijoje – tai vienas tų retų atvejų, kai technologijos demistifikacija tiesiogiai verčiasi į pinigus kišenėje. Servisai už pagrindinės plokštės „diagnostiką ir remontą” ima nuo 50 iki 150 eurų, o kai kurie tiesiog pasiūlo pirkti naują plokštę. Žinodamas, kaip atpažinti sugedusį kondensatorių ir turėdamas drąsos paimti lituoklį, gali išspręsti problemą už simbolinę sumą. Be to, kažkas labai satisfying tame, kai kompiuteris, kurį jau buvai nurašęs, vėl užsikuria ir veikia kaip laikrodis – ir žinai, kad tai tavo rankų darbas.