Kai stiprintuvas pradeda „kalbėti” keistus dalykus
Žinot, tas jausmas, kai įsijungiat savo mėgstamą dainą, o vietoj skambios muzikos išgirstat kažkokį šnypštimą, traškėjimą ar dar blogiau – visišką tylą? Būtent taip ir prasideda mano pažintis su garso stiprintuvų gedimais. Prieš kelerius metus Kaune, Dainavos rajone, mano senasis Pioneer stiprintuvas tiesiog nusprendė, kad jam reikia atostogų. Ir žinot ką? Vietoj to, kad bėgčiau į servisą, nusprendžiau pats pasigilinti į problemą.
Dabar, po nemažai eksperimentų ir kelių sudegintu rezistorių (taip, tai nutinka), galiu pasidalinti patirtimi, kuri galbūt padės ir jums sutaupyti pinigų bei laiko. Nes tiesą sakant, dauguma garso stiprintuvų problemų nėra tokios baisios, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Pirmieji žingsniai: kaip suprasti, kas iš tiesų nutiko
Prieš griebdamiesi atsuktuvo, reikia truputį pasielgti kaip detektyvas. Koks tiksliai simptomas? Ar stiprintuvas visai neįsijungia? Gal įsijungia, bet garso nėra? O gal garsas yra, bet kokybė kaip iš seno radijo?
Štai ką aš darau visada pirmiausiai – tiesiog klausausi ir stebiu. Ar yra kokių nors lemputių, kurios turėtų degti, bet nedega? Ar girdėti kokių nors neįprastų garsų, kai įjungiat įrenginį? Kartais ventiliatorius suks kaip pamišęs, o kartais išgirsite tokį keistą ūžesį iš transformatoriaus.
Viena iš dažniausių klaidų, kurią mačiau pas draugus – jie iškart pradeda ardyti viską. O problema būna banali: atjungtas kabelis ar neteisingai pasirinktas įėjimas ant stiprintuvo. Taigi, prieš ką nors darydami, patikrinkit visus kabelius, visus jungiklius, visus mygtukus. Kartais sprendimas būna tiesiog juokingai paprastas.
Kai problema tikrai viduje: kaip saugiai atidaryti stiprintuvą
Gerai, tarkime, išoriniai dalykai patikrinti, bet problema lieka. Dabar reikia drąsos atidaryti tą metalinę dėžę. Bet čia labai svarbu – visada ištraukit kištuką iš lizdo. Ne tik išjunkit, bet būtent ištraukit. Ir palaukit bent 10-15 minučių prieš liesdami bet ką viduje.
Kodėl? Nes stiprintuve yra kondensatoriai, kurie gali laikyti įkrovą dar ilgai po to, kai išjungėt įrenginį. Aš pats kartą gavau nemalonų smūgį, kai buvau per daug užsidegęs ir neskubėjau. Tik 230V nebuvo, bet vis tiek – nejaukus patyrimas. Dabar visada laukiu ir dar papildomai išsikraunu didelius kondensatorius per rezistorių.
Kai atidarysit korpusą, pirmiausia tiesiog pažiūrėkit. Ar nėra kažko akivaizdžiai sudegusio? Ar nėra patamsėjusių rezistorių? Ar kondensatoriai neatrodo išsipūtę viršuje? Kartais problema būna matoma plika akimi – suanglėjęs laidas, atskilęs kontaktas, ar net pelių sugraužti laidai (taip, ir tokių atvejų būna Kaune, ypač senesniuose butuose).
Dažniausios problemos ir kaip jas atpažinti
Per tuos metus, kai remontuoju stiprintuvus sau ir draugams, pastebėjau, kad tos pačios problemos kartojasi vėl ir vėl. Štai keletas klasikų:
Išdžiūvę elektrolitiniai kondensatoriai – tai problema numeris vienas senesniems stiprintuvams. Jei jūsų įrenginiui daugiau nei 15-20 metų, beveik garantuotai kondensatoriai jau ne tokie, kokie turėtų būti. Kaip atpažinti? Garsas tampa „plokščias”, dingsta žemieji dažniai, arba stiprintuvas pradeda keistai elgtis po kelių minučių darbo. Pažiūrėkit į tuos cilindrikus daiktus – jei viršus išsipūtęs ar matot kokį nors skystį aplink juos, tai tikrai reikia keisti.
Sugedę tranzistoriai galios pakopoje – tai rimtesnė bėda. Simptomai: garsas tik viename kanale arba visai nėra garso, nors stiprintuvas atrodo veikiantis. Kartais gali būti girdėti stiprus fonas ar iškraipymai net mažu garsumu. Tranzistorių tikrinimas reikalauja multimetro ir bent minimalių žinių, bet apie tai truputį vėliau.
Prastos jungtys ir šalti litavimai – tai ypač aktualu Kaune pirktiem naudotiems stiprintuvams. Dėl temperatūros svyravimų ir laiko litavimo vietos gali atsitraukti. Ieškokite vietų, kur litavimas atrodo sutrūkinėjęs ar matinis vietoj blizgaus. Kartais užtenka tiesiog perlituoti probleminę vietą.
Įrankiai ir prietaisai, kurių tikrai prireiks
Nemeluosiu – be tam tikrų įrankių čia neišsiversit. Bet gera žinia ta, kad nereikia investuoti šimtų eurų. Štai mano minimumas, su kuriuo galima dirbti:
Pirmiausia – multimetras. Tai jūsų geriausias draugas. Galima nusipirkti Kaune bet kurioje elektronikos parduotuvėje už 10-20 eurų, ir to visiškai pakanka pradžiai. Su juo galėsit matuoti įtampas, varžas, tikrinti ar komponentai sveiki.
Litavimo įranga – jei planuojat keisti komponentus, be litavimo stoties neišsiversit. Aš naudoju paprastą 50W litaviklį, kurio užtenka daugumai darbų. Prie jo dar reikia geros kokybės alavo (su fliusu viduje) ir litavimo tinko – tai tokia vario viela, kuri padeda pašalinti seną litavimą.
Atsuktukai, replės, pincetai – standartinis rinkinys. Svarbu turėti ir plokščiagalvius, ir kryžminius atsuktuvas įvairių dydžių. Kai kurie stiprintuvai turi labai mažus varžtelius, tai be tinkamo įrankio galima sugadinti.
Ir dar vienas dalykas, kurį labai rekomenduoju – fotoaparatas ar telefonas. Fotografuokit viską prieš ardydami. Tikrai ne kartą man išgelbėjo nuotraukos, kai bandžiau prisiminti, kur kuris laidas buvo prijungtas.
Praktinis remontas: keičiam kondensatorius
Tarkime, nustatėt, kad problema – seni kondensatoriai. Tai viena iš dažniausių ir kartu lengviausiai išsprendžiamų problemų. Štai kaip aš tai darau:
Pirma, reikia užsirašyti arba nufotografuoti, kokie kondensatoriai ten yra. Ant kiekvieno kondensatoriaus būna užrašyta talpa (pavyzdžiui, 1000µF) ir įtampa (pavyzdžiui, 50V). Dar svarbu atkreipti dėmesį į poliškumą – ant kondensatoriaus bus pažymėta, kuri koja teigiama, kuri neigiama.
Naujus kondensatorius galima užsisakyti internetu arba nueiti į elektronikos parduotuvę Kaune. Aš paprastai perku TME.eu arba pas vietinius pardavėjus, jei skubu. Svarbu pirkti tokios pat arba didesnės įtampos kondensatorius. Talpa gali būti tokia pati arba truputį didesnė – tai nepakenks.
Dabar pats keitimas. Įkaitinkit litaviklį, paimkit litavimo tinką ir atsargiai pašalinkit seną litavimą iš abiejų kondensatoriaus kojų. Kai litavimas suminkštėja, švelniai traukit kondensatorių. Netraukite per jėgą – galite sugadinti takelius ant plokštės.
Kai ištraukėt seną kondensatorių, įstatykite naują teisingai atsižvelgdami į poliškumą. Tai kritiškai svarbu! Jei įstatysite atvirkščiai, kondensatorius gali sprogti. Paprastai minusas žymimas juostele ant kondensatoriaus šono. Ant plokštės dažniausiai taip pat būna pažymėta.
Prilituokite naujas kojas. Litavimas turi būti blizgantis ir gražiai apgaubti kojytę bei skylutę plokštėje. Jei litavimas atrodo kaip rutulys ant plokštės – tai blogai, reikia perlituoti.
Kai reikia tikrinti tranzistorius ir diodus
Čia jau truputį sudėtingiau, bet vis tiek įmanoma. Tranzistoriai – tai tokie komponentai, kurie stiprina signalą, ir jie gana dažnai sugedę senesniuose stiprintuvuose, ypač jei kas nors bandė prijungti per mažos varžos kolonėles.
Norint patikrinti tranzistorių, geriausia jį išlituoti bent vieną koją, kad būtų atskirtas nuo likusios schemos. Tada su multimetru, nustatytų į diodų tikrinimo režimą, galima patikrinti jungtis tarp bazės, emiterio ir kolektoriaus. Yra daug vadovų internete, kaip tikrinti konkrečius tranzistorių tipus, bet bendras principas – tarp bazės ir emiterio bei tarp bazės ir kolektoriaus turėtų būti matyti diodinis efektas (vienoje kryptyje laidus, kitoje ne).
Jei tranzistorius sugedęs, reikia rasti tikslų atitikmeni arba bent jau ekvivalentą. Čia jau reikia pasigilinti į specifikacijas. Aš paprastai ieškau datasheet’ų internete ir žiūriu, kokie parametrai svarbūs – maksimali įtampa, srovė, galia. Kartais galima rasti modernesnį atitikmeni, kuris net geresnis už originalą.
Diodai tikrinami paprasčiau – multimetru diodų režimu tiesiog matuojat. Viena kryptimi turėtų rodyti kokią nors įtampą (paprastai 0.4-0.7V), kita kryptimi – begalybę arba labai didelę varžą.
Problemos, su kuriom geriau į servisą
Būkim sąžiningi – ne viskas įmanoma sutaisyti namuose. Yra situacijų, kai tikrai verta nueiti pas profesionalus. Kaune yra keletas gerų audio servisų, ir kartais tai tiesiog protingesnė investicija.
Jei problema transformatoriuje – tai jau rimta. Transformatoriai retai genda, bet jei genda, tai paprastai reikia keisti visą. O tai reiškia rasti tinkamą atitikmeni, kas ne visada paprasta ir pigu.
Jei stiprintuve yra mikrovaldikliai ar sudėtinga skaitmeninė dalis – čia jau reikia specialios įrangos ir žinių. Programavimas, firmware’o atnaujinimai – tai ne namų remonto sritis.
Taip pat, jei kalbam apie labai brangų vintage stiprintuvą – pavyzdžiui, kokį nors retą japonišką modelį – geriau nepasitikėti savimi, jei neturite patirties. Tokių dalykų negalima sugadinti eksperimentuojant.
Ir dar vienas dalykas – jei bet kuriuo momentu jaučiate, kad nesate tikri, ką darote, sustokite. Geriau paklausti patarimo forumuose (yra puikių lietuviškų audio entuziastų grupių Facebook’e) arba nueiti pas specialistą. Elektra – ne juokai, ir stiprintuvai dirba su pavojingomis įtampomis.
Kai stiprintuvas vėl groja – ką išmokau iš viso šito
Žinot, kas labiausiai patinka visame šitame procese? Ne tik tai, kad sutaupai pinigų (nors tai irgi smagu), bet tas jausmas, kai įjungi stiprintuvą po remonto ir išgirsti tyrą, skambu garsą. Tai kažkas panašaus į magiją – tu paėmei sugedusį daiktą ir sugrąžinai jam gyvenimą.
Per tuos metus, kai remontuoju audio techniką, supratau, kad dauguma problemų iš tiesų nėra tokios sudėtingos. Kondensatoriai džiūsta – tai natūralu po 20 metų. Kontaktai oksiduojasi – tai fizika. Tranzistoriai perdega, jei juos perkrauni – tai logika. Ir daugumą šių dalykų galima sutaisyti turint kantrybės ir noro mokytis.
Kaune turime gerą bendruomenę audio entuziastų. Kartais užsukam vieni pas kitus, pasikeičiam patirtimi, padedame sutaisyti sudėtingesnius dalykus. Tai irgi dalis šito hobio – ne tik pats remontas, bet ir žmonės, kuriuos sutinki.
Taigi jei jūsų stiprintuvas pradėjo keistai elgtis, nepanikuokite ir neskubėkite jo išmesti. Galbūt jam tiesiog reikia truputį dėmesio ir kelių naujų kondensatorių. O jūs įgysite naują įgūdį ir suprasite savo įrangą daug geriau. Kas žino, gal tai taps jūsų nauju hobiu, kaip ir man nutiko tą dieną, kai nusprendžiau nepulti į servisą, o pats pasigilinti, kodėl mano Pioneer nustojo groti.