Prieš imdamiesi – pagalvokite du kartus
Internetas pilnas vaizdo įrašų, kuriuose žmonės drąsiai ardyti nešiojamus kompiuterius ir per 10 minučių viską sutaiso. Realybė, deja, dažnai atrodo kitaip – atsuktas vienas varžtas, ir staiga ant stalo guli dešimt dalių, kurių grąžinti atgal jūs nebesugebate. Tad prieš griebiantis atsuktuvų, verta suprasti, ką iš tikrųjų darote ir ar tai apskritai prasminga.
Tai nereiškia, kad nereikia bandyti. Tiesiog reikia bandyti protingai.
Pirmiausia – diagnozė, ne operacija
Dažniausia klaida: žmogus mato, kad kompiuteris neįsijungia, ir iškart pradeda ardyti. Bet gal problema elementari – išsikrovęs akumuliatorius, sugedęs maitinimo adapteris ar tiesiog užstrigusi operacinė sistema. Prieš liesdami bet ką fiziškai, išbandykite šiuos dalykus:
- Prijunkite kitą maitinimo adapterį (jei turite galimybę)
- Išimkite išorinius įrenginius ir bandykite įjungti iš naujo
- Pabandykite paleisti iš išorinio USB disko – jei sistema užsikrauna, problema programinė, ne aparatinė
- Patikrinkite, ar ekranas tikrai neveikia, ar tik apšvietimas – prijunkite išorinį monitorių
Šie žingsniai nieko nekainuoja ir gali sutaupyti valandas laiko.
Kai vis dėlto reikia atidaryti
Gerai, tarkime, diagnozė padaryta ir tikrai reikia kištis į vidų. Čia prasideda rimtesnis pokalbis. Skirtingi nešiojamieji kompiuteriai ardomi skirtingai – tai, kas tinka „Lenovo ThinkPad”, visiškai netinka „MacBook Air”. Prieš atsukdami pirmą varžtą, suraskite savo modelio ardymo instrukciją. iFixit.com – vienas geriausių šaltinių, kur rasite žingsnis po žingsnio fotografuotas instrukcijas daugeliui modelių.
Dar keletas praktinių dalykų, kurių daugelis nepaiso:
- Išjunkite kompiuterį ir atjunkite maitinimą – skamba akivaizdžiai, bet žmonės pamiršta
- Išlaukite kelias minutes po išjungimo – kondensatoriai laiko įkrovą
- Naudokite tinkamus įrankius – universalus atsuktuvų rinkinys čia nepadės, nes daugeliui modelių reikia specialių „Torx” ar „Pentalobe” galvučių
- Fotografuokite kiekvieną žingsnį – ypač prieš atjungdami kabelius. Atmintis apgauna
Dažniausios problemos ir ką su jomis daryti
Keitimas RAM arba SSD – tai, ką tikrai gali padaryti pradedantysis. Daugelyje modelių tai tiesiog atsukami keli varžtai ir ištraukiamas modulis. Tačiau jei kalbame apie ekrano keitimą, klaviatūros remontą ar, neduok Dieve, motininę plokštę – čia jau reikia arba rimtų įgūdžių, arba sąžiningo atsakymo sau: ar tikrai verta?
Aušintuvo valymas – tai, ką turėtų daryti kiekvienas, bet beveik niekas nedaro. Jei kompiuteris kaista ir triukšmauja, tikėtina, kad ventiliatorius ir radiatorius prikimšti dulkių. Tai viena paprasčiausių procedūrų, kuri gali kardinaliai pagerinti našumą. Termopasta ant procesoriaus taip pat sensta – po 4–5 metų ją verta pakeisti.
Kada tiesiog reikia pripažinti pralaimėjimą
Yra situacijų, kai savarankiškas remontas – bloga idėja. Jei kompiuteris dar garantijoje – nelieskite, nes prarasite garantiją. Jei problema susijusi su maitinimo grandine ar mikrosoldavimu – be specialios įrangos ir patirties nieko gero neišeis. Jei ekranas įtrūkęs ir reikia keisti visą matricą – tai techniškai įmanoma, bet rizika sugadinti dar daugiau yra reali.
Taip pat verta paskaičiuoti ekonomiką. Jei remontas kainuos 150 eurų dalimis ir 5 valandas jūsų laiko, o servisas imtų 80 eurų – matematika aiški.
Tiesiai šviesiai: tai nėra taip paprasta, kaip atrodo
Savarankiškas kompiuterio remontas gali būti ir smagi patirtis, ir geras būdas sutaupyti – bet tik tada, kai žinote, ką darote, arba bent jau sąžiningai vertinate savo ribas. Internete pilna entuziastų, kurie rodo, kaip viskas lengva, bet jie paprastai nerodo tų vaizdo įrašų, kur viskas baigėsi blogai. Pradėkite nuo paprastų dalykų – RAM, SSD, valymas. Įgaukite pasitikėjimo. Ir niekada nedirbkite prie kompiuterio, kurio duomenys nėra atsargiškai nukopijuoti – tai ne pesimizmas, tai elementari higiena.