Kai mašina pradeda kvėpuoti sunkiau
Yra kažkas melancholiško tame momente, kai atsidarai nešiojamąjį kompiuterį ir supranti – jis jau nebe tas pats. Prieš metus skraidė, dabar – šliaužia. Naršyklė atsidaro per amžinybę, failai kopijuojasi lyg per medų, o ventiliatorius ūžia taip, tarsi viduje gyventų mažas, labai pavargęs žmogutis. Tai ne paranoja ir ne vaizduotė – tai fizika, chemija ir programinės įrangos entropija vienu metu.
Gera žinia: dauguma šių problemų sprendžiamos be jokio specialisto. Reikia tik žinoti, kur žiūrėti.
Dulkės – tylus, bet nuožmus priešas
Pradėkime nuo to, kas labiausiai ignoruojama. Kompiuterio viduje per metus susikaupę dulkių sluoksniai veikia kaip antklodė ant procesoriaus – šiluma nebegali išeiti, sistema pradeda „dusinti” save, tyčia sulėtindama darbą, kad neperkaistų. Tai vadinama thermal throttling – procesoriaus savigyna.
Sprendimas paprastas: suspausto oro balionėlis (parduodamas bet kurioje elektronikos parduotuvėje) ir 15 minučių laiko. Nešiojamajam kompiuteriui – pūsk per ventiliacijos angas. Staliniui – atidaryk korpusą ir išpūsk viską, kas susikaupę. Skirtumas kartais stebina labiau nei bet koks programinis „pagreitinimas„.
Termopasta, kuri sensta kaip ir mes visi
Tarp procesoriaus ir aušintuvo yra plona termopastos sluoksnis – medžiaga, kuri perduoda šilumą. Po dvejų–trejų metų ji išdžiūsta, sutrūkinėja, praranda savybes. Rezultatas – tas pats perkaitimas, tas pats sulėtėjimas.
Termopastos keitimas skamba baugiai, bet iš tiesų tai viena paprasčiausių procedūrų: atsukami keli varžtai, nuvaloma senoji pasta (izopropilinis alkoholis tiks puikiai), užtepamas žirnio dydžio naujos pastos lašas. „YouTube” pilna instrukcijų kiekvienam modeliui. Šis veiksmas gali grąžinti kompiuteriui kelias papildomas gyvybės minutes – ir ne perkeltine prasme.
Paleisties programos: nepakviesti svečiai
Kiekvieną kartą, kai įdiegiate naują programą, ji labai dažnai tyliai įsirašo į paleisties sąrašą. Po metų šis sąrašas gali atrodyti kaip užsitęsęs svečių sąrašas – visi nori įeiti vienu metu, kai tik įjungi kompiuterį.
Windows: paspausk Ctrl + Shift + Esc, eik į skirtuką „Startup” ir išjunk viską, ko neatpažįsti arba kas tikrai nereikalinga paleidžiant sistemą. Mac: System Settings → General → Login Items. Tai nemokama, greita ir efektyvu.
Pilnas diskas, kuris nebegali kvėpuoti
Operacinė sistema nuolat naudoja laisvą disko vietą kaip laikiną atmintį – vadinamąjį virtualų atmintį arba swap failą. Kai diskas užpildytas 90–95 procentų, šios erdvės nebelieka, ir sistema pradeda skęsti savyje.
Peržiūrėk, kas užima vietą. „Windows” tam puikiai tinka nemokama programa WinDirStat, „Mac” – įrankis DaisyDisk. Dažnai atrandami gigabaitai senų atsisiuntimų, dublikatų, programų, kurių nebenaudoji. Išvalius bent 15–20 procentų disko – kompiuteris atsikvėpja.
RAM: kai atminties tiesiog per mažai
Jei kompiuteryje įdiegta 4 GB operatyviosios atminties, o tu vienu metu turi atidarytą naršyklę su dvylika kortelių, „Spotify”, „Zoom” ir dar kelis dokumentus – sistema tiesiog nebetelpa. Ji pradeda naudoti diską kaip papildomą atmintį, o diskas yra dešimtis kartų lėtesnis už tikrą RAM.
Sprendimas: arba uždaryti daugiau programų (disciplina, kurią sunku praktikuoti), arba įdiegti papildomą RAM modulį. Daugelyje nešiojamųjų kompiuterių tai įmanoma – kaina nebūtinai didelė, o skirtumas – dramatiškas.
Kenkėjiška programinė įranga: parazitai, kurių nematai
Ne visada tai, kas lėtina kompiuterį, yra nekaltas dulkių sluoksnis. Kartais fone tyliai veikia programa, kuri naudoja tavo procesoriaus galią kriptovaliutų kasimui arba siunčia duomenis kažkur toli. Tai atsitinka dažniau, nei norėtųsi tikėti.
Nemokamas Malwarebytes skenavimas (veikia tiek „Windows”, tiek „Mac”) dažnai atskleidžia nemalonių staigmenų. Verta paleisti bent kartą per pusmetį – profilaktika visada pigesnė už gydymą.
Senas HDD vietoj SSD: greičio skirtumas kaip tarp arklio ir automobilio
Jei tavo kompiuteryje vis dar sukasi mechaninis kietasis diskas (HDD), o ne SSD – tai viena didžiausių greičio kliūčių. HDD turi judančias dalis, dėvisi, lėtėja. SSD neturi nieko judančio, duomenis skaito keliolika kartų greičiau.
SSD įdiegimas į seną kompiuterį – vienas geriausių investicijų santykio su rezultatu požiūriu. 256 GB SSD šiandien kainuoja apie 30–40 eurų. Operacinės sistemos perkėlimas ant jo (arba švaraus diegimo procedūra) transformuoja kompiuterį taip, kad jis vėl jaučiasi naujas. Tikrai.
Kai technika pasakoja apie laiką
Kompiuterio lėtėjimas – tai ne gedimas ir ne nesėkmė. Tai tiesiog laikas, materializuotas dulkių, išdžiūvusios pastos ir per daug programų pavidalu. Kiekviena iš šių septynių priežasčių yra išsprendžiama, dažniausiai be jokių išlaidų arba su minimaliomis. Svarbiausia – žinoti, kad tai normalu, ir žinoti, kur ieškoti. Kompiuteris, kurį manei jau reikėsiant keisti, gali tarnauti dar kelerius metus – tereikia skirti jam valandą dėmesio. Kartais ir mašinos nori, kad jas tiesiog pastebėtum.