Kodėl verta pabandyti pačiam, prieš važiuojant pas specialistą
Vilniaus autoservisai už multimedijos diagnostiką ima nemažai – dažnai vien už pirmą apžiūrą paprašo 30–60 eurų, net jei problema pasirodys triviali. Tačiau didžioji dalis multimedijos gedimų turi gana atpažįstamus simptomus, ir žmogus, kuris neskuba ir šiek tiek sistemingai mąsto, gali bent jau suprasti, su kuo turi reikalą. Tai nereiškia, kad reikia pačiam viską taisyti – bet žinoti, kas sugedo, prieš einant į servisą, yra visiškai kitas pokalbis nei „kažkas neveikia”.
Pradėk nuo paprasčiausio – maitinimo ir atstatymo
Dauguma žmonių iškart galvoja apie rimtą gedimą, bet multimedijos sistemos – tai iš esmės kompiuteriai, o kompiuteriai kartais tiesiog „užstringa”. Pirmiausia verta išjungti mašiną, palaukti kokias 5–10 minučių, tada vėl užvesti. Jei tai nepadeda, galima pabandyti „hard reset” – dažniausiai tai daroma paspaudus ir palaikius maitinimo mygtuką 10–15 sekundžių. Konkreti procedūra priklauso nuo gamintojo, bet „Toyota”, „Ford”, „Volkswagen” sistemose tai paprastai veikia panašiai.
Jei ir tai nepadeda, verta patikrinti saugiklius. Tai skamba banaliai, bet bent trečdalis „sudėtingų” multimedijos gedimų, kuriuos žmonės veža į servisą, yra tiesiog perdegęs saugiklis. Saugiklių dėžė dažniausiai yra po vairo arba prie akumuliatoriaus – automobilio instrukcijoje tiksliai nurodyta, kuris saugiklis atsakingas už multimedijos sistemą. Vizualiai perdegęs saugiklis matosi – metalinė juostelė viduje būna pertrūkusi.
Kaip atskirti programinę problemą nuo aparatinės
Tai yra esminis klausimas, nes nuo jo priklauso ir kaina, ir taisymo laikas. Programinės problemos – tai situacijos, kai sistema iš viso neįsijungia arba „pakimba”, bet fiziškai viskas sveika. Aparatinės – kai kažkas fiziškai sugedo: ekranas, garsiakalbiai, antena, jungtys.
Keletas orientyrų. Jei ekranas visiškai juodas, bet garso sistema veikia – greičiausiai problema ekrane arba jo valdiklyje. Jei sistema įsijungia, bet vaizdas „šokinėja” arba atsiranda horizontalios linijos – tai ekrano matricos arba kabelio požymiai. Jei GPS neveikia, bet viskas kita – problema antenos jungtyje arba pačioje antenoje (dažnai tiesiog atsilaisvinęs kabelis). Jei Bluetooth matomas telefone, bet neprisijungia – 80% atvejų tai programinė problema, kurią sprendžia atnaujinimas arba sistemos atstatymas į gamyklinius nustatymus.
Garso problemos turi savo logiką. Jei garso nėra visiškai – patikrink, ar neįjungtas „mute” režimas (skamba juokingai, bet taip nutinka). Jei garso nėra tik iš kai kurių garsiakalbių – problema konkrečiame garsiakalblyje arba stiprintuve. Jei garsas yra, bet iškraipytas – tai stiprintuvo arba paties garsiakalbio gedimas.
Diagnostikos įrankiai, kuriuos gali naudoti paprastas vairuotojas
OBD-II skaitytuvas – tai prietaisas, kuris jungiamas prie automobilio diagnostikos lizdo (jis yra beveik kiekviename automobilyje, pagamintame po 1996 metų). Baziniai modeliai kainuoja 15–30 eurų, ir jie gali nuskaityti klaidų kodus. Tiesa, multimedijos klaidos ne visada atsispindi OBD sistemoje – tai labiau tinka variklio ir transmisijos problemoms. Tačiau kai kuriose naujesnėse sistemose (ypač „BMW”, „Mercedes”, „Audi”) multimedijos klaidos irgi fiksuojamos.
Kitas variantas – gamintojo diagnostikos programinė įranga. „Toyota” turi „Techstream”, „Volkswagen” grupė – „VCDS”, „Ford” – „FORScan”. Dalis jų yra mokamos, bet yra ir nemokamų versijų su ribotu funkcionalumu. Šios programos, prijungtos per OBD adapterį prie nešiojamo kompiuterio, gali parodyti gerokai daugiau nei universalūs skaitytuvai.
Paprasčiausias ir nieko nekainuojantis įrankis – „YouTube” ir forumai. Tai neskamba kaip „diagnostikos įrankis”, bet realiai: jei įvedi savo automobilio modelį ir simptomus į paieškos laukelį, labai dažnai randi žmones, kurie turėjo lygiai tą pačią problemą. Vilniaus autoservisų forumas, „Autogidas” bendruomenė, tarptautiniai modelio specifiniai forumai – tai vietos, kur sukauptos žinios apie dažniausias konkrečių modelių problemas.
Ką pasakyti servisui, kad nepermokėtum
Kai jau turi bent apytikrį supratimą apie problemą, pokalbis su servisu tampa kitoks. Vietoj „multimedija neveikia” gali pasakyti „ekranas neįsijungia, bet garso sistema veikia, saugikliai tikri, hard reset nepadėjo” – ir iš karto matosi, kad žmogus žino, apie ką kalba. Tai sumažina tikimybę, kad servisas „ras” papildomų problemų arba imsis ilgos ir brangios diagnostikos ten, kur ji nereikalinga.
Verta paprašyti, kad prieš pradedant darbus pateiktų preliminarią sąmatą. Vilniuje yra servisų, kurie dirba skaidriai – bet yra ir tokių, kurie mielai plečia darbų apimtį, jei klientas atrodo nesusigaudantis. Turėdamas savo diagnostikos rezultatus, bent jau gali palyginti, ką servisas sako, su tuo, ką pats nustatei.
Kai savidiagnostika baigiasi ir prasideda rimtas darbas
Yra situacijų, kai tikrai nereikia bandyti pačiam. Jei problema susijusi su CAN magistrale – tai automobilio komunikacijos sistema, per kurią multimedija „kalba” su kitais moduliais – tai jau rimta elektronika, kuriai reikia profesionalios įrangos. Panašiai su MOST magistrale, kuri naudojama „premium” automobiliuose garso sistemai. Šiose srityse mėgėjiškas bandymas gali ne tik neišspręsti problemos, bet ir ją pabloginti.
Taip pat – jei automobilis dar garantinis, bet koks savarankiškas kišimasis į elektroniką gali garantiją anuliuoti. Čia geriau tiesiog eiti pas oficialų atstovą, net jei brangiau.
Tačiau daugeliui kasdienių gedimų – ekranui, garsui, navigacijai, Bluetooth – savidiagnostika yra ne tik įmanoma, bet ir prasminga. Ji sutaupo pinigų, sutaupo laiko, ir – galbūt svarbiausia – suteikia žmogui supratimą apie tai, kas vyksta jo automobilyje. O tai, kad reikia važiuoti į servisą, dar nereiškia, kad reikia važiuoti nežinant, ko tikėtis.