Šaltis ir sausas oras – nematomi spausdintuvo priešai
Kiekvienas, kas bent kartą žiemą bandė skubiai išspausdinti svarbų dokumentą ir sulaukė tik kažkokio traškėjimo ar tuščio lapo, žino tą jausmą. Šiaulių kompiuterių remonto specialistai pastebi aiškų sezoninį modelį – gruodį, sausį ir vasarį skambučių srautas išauga beveik dvigubai. Ir tai nėra sutapimas.
„Žmonės galvoja, kad spausdintuvas sugedo, nes senas arba prastos kokybės. Bet dažniausiai problema – aplinka, kurioje jis stovi”, – sako Šiaulių technikos centro meistras Tomas Vaitkus, per pastaruosius dešimt metų suremontuotas ne vieną šimtą prietaisų.
Drėgmė žemyn – problemos aukštyn
Šildymo sezonas Lietuvoje reiškia ne tik šiltus radiatorius, bet ir drastiškai sumažėjusią oro drėgmę patalpose. Kai santykinis drėgnumas nukrenta žemiau 30–35 procentų, spausdintuvų mechanizmai pradeda kentėti. Popierius tampa trapesnis, labiau linkęs į statinę elektros krūvį, o tai tiesiogiai lemia popieriaus strigimus – vieną dažniausių žieminių nusiskundimų.
Be to, sausas oras greitina rašalo džiūvimą antgaliuose. Rašaliniai spausdintuvai, kurie nenaudojami kasdien, žiemą užsikemša kur kas greičiau nei vasarą. Technikai pastebi, kad daugelis Šiaulių biurų ir namų ūkių spausdintuvų žiemą stovi prie pat radiatorių – patogiai, bet pražūtingai.
Temperatūros šokai po transportavimo
Atskira problema – naujai įsigyti arba iš remonto parvežti prietaisai. Kai spausdintuvas kelias valandas praleidžia šaltame automobilyje ar sandėlyje, o paskui iš karto įjungiamas šiltame kambaryje, kondensatas susidaro ant vidinių elektroninių komponentų. Rezultatas – trumpasis jungimas arba korozija, kuri pasireiškia ne iš karto, o po kelių savaičių.
„Žmonės to nesupranta. Parvežė, įjungė, viskas veikia. O po mėnesio skambina ir sako, kad sugedo savaime”, – pasakoja Vaitkus. Taisyklė paprasta: prietaisas po šalto transportavimo turėtų „aklimatizuotis” kambario temperatūroje bent dvi–tris valandas prieš įjungiant.
Lazeriniai spausdintuvai – ne išimtis
Dažnai manoma, kad lazeriniai spausdintuvai yra atsparesni. Iš dalies tiesa – jie mažiau jautrūs drėgmės svyravimams nei rašaliniai. Tačiau šaltis neigiamai veikia tonerio savybes: žemoje temperatūroje laikomas toneris praranda optimalias lydymosi charakteristikas, todėl spaudiniai tampa blankesni arba dryžuoti. Šiaulių biurų vadovai, kurie tonerio kasetes laiko nešildomose patalpose, o paskui jas tiesiog įdeda į spausdintuvą, dažnai susiduria būtent su šia problema.
Ką daryti, kad spausdintuvas išgyventų žiemą
Technikai išskiria kelis praktinius žingsnius. Pirma – nekeisti spausdintuvo vietos žiemą: jei jis stovėjo toliau nuo radiatoriaus, tegul ir lieka. Antra – rašalinį spausdintuvą naudoti bent kartą per savaitę, net jei nėra ką spausdinti – pakanka vieno testo lapo. Trečia – drėkintuvai biure ar namuose nėra prabanga, o investicija į visą elektroniką. Kai drėgnumas patalpose išlaikomas tarp 45 ir 60 procentų, spausdintuvai, kompiuteriai ir kita technika tarnauja žymiai ilgiau.
Popieriaus pakuotes taip pat rekomenduojama laikyti kambario temperatūroje, o ne sandėlyje ar garaže – šaltas ir drėgnas popierius yra tiesioginė strigimų priežastis.
Žiema baigiasi, sąskaitos – ne visada
Šiaulių technikų patirtis rodo, kad dauguma žieminių gedimų yra išvengiami. Problema ta, kad apie spausdintuvą dažniausiai pagalvojama tik tada, kai jis nustoja veikti – ir tada jau tenka mokėti už remontą, o kartais ir už naują prietaisą. Kelios paprastos taisyklės – tinkama vieta, reguliarus naudojimas, normali drėgmė – gali sutaupyti ir pinigų, ir nervų. Spausdintuvas nėra sudėtinga mašina, tačiau kaip ir bet kuri technika, jis reikalauja elementarios pagarbos aplinkai, kurioje dirba. Žiema Šiauliuose ilga – ir spausdintuvas tai „jaučia” ne ką mažiau nei jo šeimininkas.