Kai robotai pradeda rašyti naujienas
Prisimenu, kaip prieš kokius penkerius metus redakcijoje visi juokėmės iš idėjos, kad kompiuteris galėtų parašyti straipsnį. Na, gal kokį sporto rezultatų suvestinę, bet tikrą žurnalistiką? Nė kalbos. Dabar sėdžiu prie to paties stalo ir matau, kaip kolegos naudoja AI įrankius kasdien – nuo temų paieškos iki faktų tikrinimo. Pasaulis pasikeitė greičiau, nei spėjome suprasti.
Dirbtinis intelektas žurnalistikoje nėra jau kažkokia tolimos ateities fantastika. Tai realybė, kuri šiandien keičia kiekvieno žurnalisto darbą – nuo mažų regioninių laikraščių iki didžiųjų tarptautinių naujienų agentūrų. Ir žinot kas? Tai nei tik gera, nei tik bloga. Tai tiesiog nauja tikrovė, su kuria turime išmokti gyventi.
Naujienų medžioklė su algoritmo pagalba
Anksčiau naujienos radinys buvo grynai žmogiškas dalykas – kontaktai, intuicija, kartais tiesiog sėkmė. Dabar AI sistemos gali nuskaityti tūkstančius šaltinių per sekundes ir pranešti tau: „Ei, čia kažkas įdomaus vyksta”.
Pavyzdžiui, „Reuters” naudoja sistemą, kuri stebi socialinių tinklų srautus, vyriausybių pranešimus, įmonių ataskaitas ir net seismines stotis. Kai tik kažkas neįprasto nutinka – sistema siunčia signalą žurnalistui. Ne, ji nerašo straipsnio už tave, bet sutaupo dešimtis valandų, kurias anksčiau praleisdavai naršydamas internete ir tikėdamasis ką nors rasti.
Praktiškai tai veikia taip: nustatai tam tikrus parametrus – kokias temas seki, kokius raktinius žodžius, kokias geografines zonas. AI tampa tavo akyse ir ausimis, kurios niekada nemiega. Ypač naudinga, kai dirbi su duomenimis – sistema gali pastebėti tendencijas, kurias žmogus tiesiog praleis.
Bet čia ir slypi pirmoji problema. Kai priklausai nuo algoritmo, kuris rodo tau „svarbias” naujienas, tu matai tik tai, ką jis laiko svarbiu. O kas, jei algoritmas turi šališkumą? Kas, jei jis praleidžia istorijas, kurios neatitinka tam tikrų kriterijų, bet yra itin svarbios?
Robotai žurnalistai: kas jie ir ką jie daro
Automatizuotas turinys – tai jau ne mokslinė fantastika. „Associated Press” dar 2014-aisiais pradėjo naudoti programinę įrangą įmonių finansinių ataskaitų straipsniams rašyti. Per ketvirtį jie publikuoja apie 4000 tokių straipsnių. Anksčiau žurnalistai galėdavo parašyti gal 400.
Kaip tai veikia? Sistema gauna struktūrizuotus duomenis (pavyzdžiui, įmonės ketvirtinę ataskaitą), pritaiko šabloną ir sugeneruoja tekstą. „Bendrovė X šį ketvirtį uždirbo Y milijonų dolerių, kas yra Z procentų daugiau nei praėjusiais metais.” Paprasta, efektyvu, be klaidų.
Skandinavijos naujienų agentūra „STT” eina dar toliau – jų sistema generuoja vietines naujienas apie būsto kainas, orą, sporto rezultatus. Skaitytojai dažnai net nepastebi skirtumo tarp žmogaus ir mašinos parašyto teksto, kai kalbama apie tokius faktologinius dalykus.
Tačiau yra aiškios ribos. AI puikiai susidoroja su:
- Finansinėmis ataskaitomis ir skaičiais
- Sporto rezultatų suvestinėmis
- Oro prognozėmis
- Nekilnojamojo turto rinkos ataskaitomis
- Rinkimų rezultatų pirminiais duomenimis
Bet kai reikia interviu, analizės, konteksto, emocinio atspalvio – čia žmogus vis dar neįveikiamas. Bent jau kol kas. AI negali nuvažiuoti į įvykio vietą, pajusti atmosferos, užduoti netikėtų klausimų, kurie atsiranda tik per pokalbį.
Faktų tikrinimas ir kovos su dezinformacija frontas
Čia AI tikrai spindi. Gyvename laikais, kai melagingos naujienos plinta greičiau nei tiesa, o deepfake’ai atrodo įtikinamiau nei tikrovė. Rankiniu būdu patikrinti kiekvieną faktą, kiekvieną nuotrauką, kiekvieną video – neįmanoma.
Dirbu su vienu fakčekerių projektu, ir jie naudoja AI įrankius, kurie:
- Atlieka atvirkštinę paiešką nuotraukoms per sekundes
- Analizuoja video autentiškumą, ieškodami montažo žymių
- Palygina teiginius su patikimų šaltinių duomenų bazėmis
- Stebi, kaip dezinformacija plinta socialiniuose tinkluose
„Full Fact” Jungtinėje Karalystėje sukūrė sistemą, kuri realiu laiku stebi parlamentarų kalbas ir automatiškai patikrina jų teiginius. Kai politikas sako: „Nusikalstamumas išaugo 30 procentų”, sistema per kelias sekundes patikrina oficialią statistiką ir praneša žurnalistui, ar tai tiesa.
Bet ir čia ne viskas taip paprasta. AI gali patikrinti faktus, bet ne visada gali suprasti kontekstą. Sakinys gali būti techniškai teisingas, bet klaidinantis. Pavyzdžiui: „90% mokslininkų sutinka su X” – tiesa, bet jei nepasakysi, kad tai 90% iš 10 apklaustų mokslininkų, o ne iš 1000, tai vis tiek manipuliacija.
Personalizacija: kiekvienas skaitytojas gauna savo naujienų srautą
Pastebėjote, kaip skirtingi žmonės mato skirtingas naujienas tame pačiame naujienų portale? Tai AI darbas. Sistema analizuoja, ką skaitai, kiek laiko praleidžiamas prie straipsnio, ką dalinies, ir kuria tau unikalų turinį.
„The Washington Post” turi sistemą pavadinimu „Arc XP”, kuri realiu laiku pritaiko puslapio išdėstymą kiekvienam skaitytojui. Jei domies sportu – sporto naujienos bus viršuje. Jei skaitysi daug apie technologijas – gausi daugiau technologijų turinio.
Skamba puiku, tiesa? Bet yra didžiulė problema, kurią vadiname „filtro burbulu”. Kai algoritmas rodo tau tik tai, kas tau patinka, tu niekada nesusiduri su skirtingomis nuomonėmis, alternatyviais požiūriais. Žmonės vis labiau užsidaro savo informaciniuose burbulėse, kur visi sutinka su jų nuomone.
Kai kurios redakcijos bando kovoti su šia problema. Pavyzdžiui, „The Guardian” sąmoningai įtraukia į rekomendacijų algoritmą straipsnius, kurie gali būti už skaitytojo įprastos komforto zonos ribų. Ne per daug, kad neatitrauktų, bet pakankamai, kad išplėstų perspektyvą.
Automatizuotas publikavimas ir turinio optimizavimas
Parašyti straipsnį – tai tik pusė darbo. Reikia jį publikuoti tinkamu laiku, su tinkamais pavadinimais, tinkamose platformose. Ir čia AI tampa tikru pagalbininku.
„Forbes” naudoja sistemą „Bertie”, kuri padeda žurnalistams optimizuoti jų turinį. Sistema siūlo pavadinimus, paantraštes, net nuotraukas, remdamasi tuo, kas anksčiau veikė geriausiai. Ji taip pat rekomenduoja, kada geriausias laikas publikuoti, kokiose socialinių tinklų platformose dalintis.
Praktinis patarimas iš asmeninės patirties: jei naudoji AI pavadinimų generavimui, visada generuok bent 10 variantų ir pats pasirenk geriausią. Algoritmas gali pasiūlyti clickbait’inį pavadinimą, kuris gaus paspaudimus, bet pakenkti tavo patikimumui. Žurnalistika – ne tik apie skaičius.
„BBC” turi sistemą, kuri automatiškai adaptuoja straipsnius skirtingoms platformoms. Tas pats turinys gali būti ilgesnis svetainėje, trumpesnis Facebook’e, dar trumpesnis Twitter’yje. Sistema tai daro automatiškai, išlaikydama pagrindinę žinią.
Dar viena įdomi funkcija – automatinis vertimas. AI gali išversti straipsnį į dešimtis kalbų per minutes. Taip, vertimas ne visada tobulas, bet pakankamai geras, kad žmogus vertėjas galėtų greitai pataisyti, užuot vertęs nuo nulio.
Etinės dilemos ir kas lieka žmogui
Dabar prie sunkiausios dalies. Kai AI daro vis daugiau, kyla klausimas: o kas lieka žurnalistui? Ir dar svarbiau – ar viskas, ką AI gali daryti, turėtų būti daroma?
Pirmoji etinė problema – skaidrumas. Ar skaitytojai turi žinoti, kad straipsnį parašė AI? Dauguma redakcijų sako taip, bet praktikoje tai ne visada įgyvendinama. Matau straipsnius, kuriuose mažomis raidėmis apačioje parašyta „Šis straipsnis sugeneruotas automatiškai”, bet kiek žmonių tai pastebi?
Antroji problema – atsakomybė. Jei AI parašė straipsnį su klaidinga informacija, kas atsakingas? Programuotojas? Redaktorius, kuris paskelbė? Leidėjas? Teisiškai tai vis dar pilka zona daugelyje šalių.
Trečioji – darbo vietų praradimas. Taip, AI automatizuoja dalį darbų. Bet iš savo patirties matau, kad geresnės redakcijos nenumeta žurnalistų, o perkelia juos į sudėtingesnius projektus. Vietoj to, kad rašytum dešimtis rutininių straipsnių, gali sutelkti dėmesį į vieną gilų investigacinį darbą.
Kas tikrai lieka žmogui:
- Investigacinė žurnalistika, kuri reikalauja mėnesių tyrimo
- Interviu ir žmonių istorijos
- Nuomonės ir analizė
- Etiniai sprendimai – ką publikuoti, o ko ne
- Kūrybiškumas ir unikalus rašymo stilius
- Empatija ir gebėjimas suprasti sudėtingas žmogiškas situacijas
Vienas mano kolega gerai pasakė: „AI gali pasakyti, kas įvyko, bet tik žmogus gali paaiškinti, kodėl tai svarbu.”
Kaip žurnalistams prisitaikyti prie naujosios realybės
Gerai, užtenka teorijos. Ką praktiškai turėtų daryti žurnalistas, kuris nori išlikti aktualus AI eroje?
Pirma – išmok naudotis AI įrankiais. Tai ne pasirinkimas, tai būtinybė. Kaip anksčiau reikėjo išmokti naudotis kompiuteriu, dabar reikia išmokti naudotis AI. Yra daugybė nemokamų kursų apie AI žurnalistikoje. „Google News Initiative”, „Reuters Institute” siūlo puikius mokymus.
Antra – sutelk dėmesį į tai, ko AI negali. Plėtok interviu įgūdžius, mokykis duomenų analizės (ironiškai, AI gali padėti ir čia), gilinkis į investigacinę žurnalistiką. Tapk ekspertu tose srityse, kur žmogus vis dar neįveikiamas.
Trečia – mokykis programavimo pagrindų. Ne, nereikia tapti programuotoju, bet suprasti, kaip veikia algoritmai, kaip skaitomi duomenys, kas yra API – tai padės tau geriau naudotis AI įrankiais ir net kurti savo sprendimus.
Ketvirta – išlaikyk skepticizmą. AI įrankiai – tai įrankiai, ne orakulai. Visada tikrink, ką jie tau sako. Mačiau, kaip AI „fakčekeris” patvirtino neteisingą informaciją, nes ji buvo paplitusi daugelyje šaltinių. Populiarumas nereiškia tiesos.
Penkta – bendradarbiavimas. Geriausios istorijos dabar gimsta, kai žurnalistai dirba kartu su duomenų mokslininkais ir programuotojais. Jei tavo redakcijoje tokių nėra, ieškokis partnerių. Yra organizacijų, kurios padeda žurnalistams su techniniu palaikymu.
Ateitis, kuri jau čia
Žiūrint į tai, kas vyksta dabar, nesunku įsivaizduoti, kas bus po penkerių metų. AI taps dar galingesnis, dar tikroviškesnis. Jau dabar matome AI, kuris gali generuoti video, klonuoti balsus, kurti visiškai fiktyvius, bet įtikinamai atrodančius veidus.
Bet žinot kas? Aš nesu pesimistas. Taip, žurnalistika keičiasi, bet ji visada keitėsi. Kai atsirado televizija, visi sakė, kad radio mirs. Kai atsirado internetas, visi sakė, kad spausdinti laikraščiai mirs. Kai kurie mirė, bet žurnalistika išgyveno. Ji transformavosi.
AI nėra žurnalistikos pabaiga. Tai nauja era, kur žurnalistai gali sutelkti dėmesį į tai, kas tikrai svarbu – į istorijas, kurios keičia pasaulį, į tiesą, kuri turi būti pasakyta, į balsus, kurie turi būti išgirsti.
Mano redakcijoje turime tokį neoficialų taisyklę: jei straipsnį gali parašyti AI, tai tikriausiai jis ir nebuvo vertas rašymo. Tikra žurnalistika prasideda ten, kur baigiasi automatizacija. Ten, kur reikia žmogiškumo, drąsos, empatijos, kritinio mąstymo.
Taigi taip, AI keičia žurnalistiką nuo naujienų rinkimo iki publikavimo. Bet galiausiai tai vis dar žmonės, kurie sprendžia, kokias istorijas pasakyti, kaip jas pasakyti ir kodėl jos svarbios. Ir kol tai lieka tiesa, žurnalistika bus gyva ir svarbi. Tik kitokia. Ir galbūt net geresnė.