Kai televizorius staiga atsisakė tarnauti – mano asmeninė patirtis
Prieš kokius metus sėdėjau vakare ant sofos, ruošiausi pažiūrėti savo mėgstamą serialą, ir staiga – bam! – televizorius tiesiog užgeso. Ne taip, kad elektra dingo, o būtent pats aparatas nusprendė, kad jam gana. Paspaudžiau visus mygtukus ant pultelio, bandžiau ištraukti ir vėl įkišti kištuką į rozetę, net į televizorių pašnibždėjau kažkokių palaiminimų, bet nieko. Tuomet supratau, kad man reikės ieškoti remonto meistro Vilniuje, o tai, kaip paaiškėjo, yra visai nenuobodi kelionė.
Žinot, kai pradedi ieškoti televizorių remonto specialisto sostinėje, staiga supranti, kad jų yra daugiau nei kavos aparatų Gedimino prospekte. Ir kaip čia dabar atskirti gerą meistrą nuo to, kuris tik apsimes, kad kažką pataisė, o po savaitės vėl turėsi tą patį gedimą? Būtent todėl nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi ir tuo, ko išmokau per šį procesą.
Kokius ženklus pastebėti, kad televizorius tikrai reikalauja profesionalios pagalbos
Pirmiausia reikia suprasti, ar jūsų televizorius tikrai reikalauja meistro, ar gal tiesiog kažkas ne taip su nustatymais. Aš, pavyzdžiui, kartą pusvalandį bandžiau suprasti, kodėl televizorius nerodo vaizdo, kol nepastebėjau, kad tiesiog buvo įjungtas ne tas HDMI kanalas. Juokinga dabar, bet tada tikrai nebuvo.
Tačiau yra aiškių ženklų, kai reikia skambinti profesionalui. Jei ekranas rodo keistas spalvas – pavyzdžiui, viskas tapo rožinė ar žalia – tai tikrai ne dizaino sprendimas. Jei girdite keistus pypsėjimus ar traškėjimus, kurie nėra susiję su garso takelio efektais, tai irgi blogai. Horizontalios ar vertikalios linijos ekrane, kurios nedings net perkrovus televizorių, taip pat signalizuoja apie rimtesnę problemą.
Vienas iš dažniausių gedimų, su kuriuo susidūriau kalbėdamasis su draugais, yra tas, kai televizorius įsijungia, bet ekranas lieka juodas. Girdisi garsas, matosi, kad šviesos diodas dega, bet vaizdo nėra. Arba atvirkščiai – vaizdas yra, bet garso kaip nėra. Dar vienas klasikinis variantas – televizorius tiesiog nebereaguoja į pultelį, nors baterijos naujos ir pats pultelis veikia (tai galima patikrinti nukreipus jį į telefono kamerą ir paspaudus mygtuką – turėtumėte matyti infraraudonąjį švytėjimą).
Kur ieškoti meistro ir kaip nepakliūti į spąstus
Gerai, dabar prie smagiosios dalies – kaip rasti tą patį žmogų, kuris tikrai sugebės jūsų televizorių atgaivinti. Pirmiausia aš padariau tai, ką daro visi normalūs žmonės – paklausiau draugų ir kaimynų. Mano kaimynė Rasa iškart pasiūlė savo meistrą, kuris jai prieš metus pataisė seną Sony televizorių. Tai jau buvo geras startas.
Bet žinoma, neapsiribojau tik vienu variantu. Įlindau į Facebook grupes, skirtas Vilniaus gyventojams, ir ten paklausiau rekomendacijų. Atsakymų sulaukiau tikrai daug, nors kai kurie buvo labiau panašūs į reklamą nei į nuoširdžią rekomendaciją. Čia svarbu skaityti tarp eilučių – jei žmogus rašo per daug entuziastingai ir įkyriai mini konkretų telefono numerį, greičiausiai tai pats meistras ar jo giminaitis.
Paskui peržiūrėjau ir įvairias platformas kaip Pirkėjų Klubas, Google Maps atsiliepimai, net Skelbiu.lt skelbimus. Bet atsargiai su pastaraisiais – ten kartais pasitaiko žmonių, kurie tik surinks jūsų televizorių, pasakys, kad reikia užsakyti dalį, paims avansą ir dingsta kaip dūmas. Girdėjau tokių istorijų ne vieną.
Dar vienas svarbus dalykas – patikrinkite, ar meistras turi bent kažkokią fizinę buveinę ar bent jau aiškų verslo pavadinimą. Jei žmogus dirba tik „iš bagažinės” ir neturi jokios oficialios veiklos, tai rizikinga. Ne visi tokie yra sukčiai, bet jei kas nors nutiks, jūs neturėsite kur kreiptis.
Kainų realybė Vilniuje: ko tikėtis ir už ką mokėti
Dabar prie pinigų klausimo, nes tai tikrai rūpi visiems. Televizorių remonto kainos Vilniuje gali skirtis kaip dangus ir žemė, priklausomai nuo gedimo ir meistro apetito. Aš paskambinau į kokias penkias skirtingas vietas ir gavau labai įvairius pasiūlymus.
Diagnostika paprastai kainuoja nuo 15 iki 30 eurų. Kai kurie meistrai sako, kad diagnostika nemokama, jei sutinkate pas juos taisyti, bet tuomet remonto kaina dažnai būna šiek tiek aukštesnė. Tai toks marketingo triukas, bet ne visada blogas – priklauso nuo bendros kainos.
Jei problema yra maitinimo plokštėje (power supply), tai paprastai kainuoja nuo 40 iki 80 eurų su darbu ir dalimis. Tai vienas iš dažniausių gedimų, ir laimei, ne pats brangiausias. Mano atveju būtent tai ir buvo – kažkokie kondensatoriai išsipūtė. Meistras parodė man juos – atrodė kaip maži cilindriukai su išgaubta viršūne. Pataisė per valandą, kainavo 55 eurus.
Matricos (ekrano) keitimas – tai jau visai kita istorija. Jei sudužo ar sugedo pats ekranas, tai gali kainuoti nuo 150 iki 400 eurų, priklausomai nuo televizoriaus dydžio ir modelio. Kartais net ir daugiau. Čia jau reikia gerai pagalvoti, ar verta taisyti, ar gal geriau naują nusipirkti. Jei televizorius jau senas ir buvo pigus, tai tikrai neverta į jį investuoti pusę naujo kainos.
Programinės įrangos atnaujinimas ar nustatymai paprastai kainuoja apie 20-30 eurų. Tai gana paprasti darbai, kuriuos iš tiesų galite pamėginti padaryti patys, jei esate bent kiek techniškai raštingi. YouTube pilnas instrukcijų.
Garso problemos – pavyzdžiui, jei sugedo garsiakalbiai ar garso plokštė – paprastai kainuoja nuo 50 iki 100 eurų. Čia labai priklauso nuo to, ar reikia keisti visą plokštę, ar galima pataisyti esamą.
Klausimai, kuriuos BŪTINA užduoti prieš pasamdant meistrą
Kai jau turite kelis kandidatus, nepulkite iškart sutikti su pirmuoju pasiūlymu. Aš padariau klaidą pirmą kartą (ne su šiuo televizoriumi, o anksčiau su skalbimo mašina), kai iškart sutikau su pirmuoju meistu, kuris atsakė į skambutį. Vėliau sužinojau, kad jis man įkainojo dvigubai daugiau nei rinkos kaina.
Pirmiausia paklauskite, ar jie turi patirties su jūsų televizoriaus marke. Samsung, LG, Sony – visi turi savo ypatumus. Kai kurie meistrai specializuojasi tik tam tikrose markėse, ir tai nėra blogai – geriau, kad žmogus puikiai išmanytų vieną dalyką, nei paviršutiniškai viską.
Paklauskite apie garantiją atliktam darbui. Normalūs meistrai duoda bent 1-3 mėnesių garantiją. Jei žmogus sako, kad garantijos nėra arba duoda tik savaitę, tai raudonas vėliavėlis. Reiškia, jis pats neužtikrintas savo darbu.
Svarbu išsiaiškinti, ar kaina, kurią jums nurodo telefonu, yra galutinė, ar tik preliminari. Aš visada klausiu: „Ar ši kaina su darbais ir dalimis, ar dar reikės papildomai mokėti?” Kartais meistrai nurodo tik dalių kainą ir „pamiršta” paminėti, kad darbas kainuos dar tiek pat.
Taip pat paklauskite, ar jie atvažiuoja į namus, ar reikia televizorių vežti pas juos. Kai kurie meistrai dirba tik savo dirbtuvėse, o tai reiškia, kad jums reikės kaip nors tą televizorių transportuoti. Jei turite didelį 55 colių ar didesnį televizorių, tai gali būti tikras iššūkis. Atvažiavimas į namus paprastai kainuoja papildomus 10-20 eurų, bet man tai verta patogumų.
Dažniausi gedimų tipai ir ką galite pamėginti patys
Prieš skambindami meistui, yra keletas dalykų, kuriuos galite patikrinti patys. Aš nesu joks technikas, bet kai kurie sprendimai yra tokie paprasti, kad net aš sugebėjau juos įgyvendinti.
Jei televizorius visai neįsijungia, pirmiausia patikrinkite rozetę – įkiškite į ją kažką kita, pavyzdžiui, telefono įkroviklį, ir pažiūrėkite, ar veikia. Skamba kvailai, bet kartą mano problema buvo būtent sugadinta rozetė, ne televizorius. Taip pat pabandykite ištraukti televizoriaus kištuką iš rozetės, palaukite 30 sekundžių ir vėl įkiškite. Tai vadinama „hard reset” ir kartais padeda.
Jei vaizdas yra, bet nėra garso, patikrinkite, ar televizorius nėra nutildytas (taip, aš žinau, kad tai akivaizdu, bet patikėkite manimi, žmonės tai pamiršta). Taip pat pažiūrėkite nustatymus – gal garsas yra nukreiptas į išorinius garsiakalbius ar Bluetooth įrenginį, kuris šiuo metu neprijungtas.
Vertikalios linijos ekrane dažnai reiškia matricos problemą, ir čia jau patys nieko nepadarysite. Bet jei linijos atsiranda tik su tam tikru šaltiniu (pavyzdžiui, tik žiūrint per kompiuterį), tai problema gali būti HDMI kabelyje. Pabandykite pakeisti kabelį – jie kainuoja tik kelis eurus.
Jei televizorius lėtai reaguoja į pultą ar visai nereaguoja, pirmiausia pakeiskite baterijas. Jei tai nepadeda, pabandykite nuimti baterijas, paspauskite bet kurį pultelio mygtuką ir palaikykite 5 sekundes (tai iškrauna likusią energiją), tada vėl įdėkite baterijas. Kartais pultelį reikia iš naujo suporuoti su televizoriumi – instrukcijas rasite televizoriaus instrukcijoje ar Google.
Vienas draugas man pasakojo, kad jo televizorius pradėjo pats savaime įsijunginėti naktimis. Pasirodo, tai buvo dėl įjungtos HDMI-CEC funkcijos, kuri leidžia kitiems įrenginiams valdyti televizorių. Kai jo PlayStation atsinaujino naktį, tai pažadino ir televizorių. Išjungė tą funkciją nustatymuose ir problema išnyko.
Kaip atpažinti, kada taisyti neverta
Tai gal skaudžiausia tema, bet būtina. Kartais televizorius tiesiog nebeverta taisyti, ir geriau tuos pinigus skirti naujam. Aš tai supratau, kai vienas meistras man pasakė, kad mano senos mamos televizorius (kuriam buvo jau 12 metų) reikalautų 180 eurų remonto. Už tuos pinigus galima nusipirkti visai neblogą naują televizorių.
Bendra taisyklė, kurią man pasakė keli meistrai: jei remonto kaina viršija 40-50% naujo panašaus televizoriaus kainos, tai neverta taisyti. Pavyzdžiui, jei jūsų televizorius dabar kainuotų 300 eurų naujas, ir remontas kainuotų 150 eurų ar daugiau, geriau pirkti naują. Naujasis turės garantiją, naujesnę technologiją ir tikriausiai tarnaus ilgiau.
Taip pat atsižvelkite į televizoriaus amžių. Jei jam daugiau nei 7-8 metai, tai jau gana senas pagal šiuolaikines technologijas. Net jei pataisysite vieną dalį, greičiausiai netrukus suges kažkas kita. Tai kaip su senais automobiliais – pradedi taisyti vieną dalyką, paskui kitą, ir galiausiai supranti, kad investavai daugiau nei verta visa mašina.
Jei sugedo matrica (pats ekranas), tai beveik visada neverta taisyti, nebent tai labai brangus ir naujas televizorius. Matricos keitimas dažniausiai kainuoja 60-80% naujo televizoriaus kainos, nes matrica ir yra pagrindinė televizoriaus dalis.
Dar vienas aspektas – energijos sąnaudos. Seni televizoriai, ypač plazminiai, suryja elektros kaip bepročiai. Kartais naujesnio, energetiškai efektyvesnio televizoriaus pirkimas atsipirks per kelerius metus sutaupyta elektra.
Mano asmeninė TOP-5 patarimų santrauka, kuri išgelbėjo mano nervus ir piniginę
Po visų šių nuotykių su televizorių remontu, aš išsikristalizavau keletą dalykų, kurie man tikrai padėjo. Pirmiausia – niekada neskubėkite. Kai televizorius sugenda, atrodo, kad tai pasaulio pabaiga (ypač jei tą vakarą turėjo būti svarbios rungtynės ar serialo finalas), bet kelios dienos nieko nepakeis. Geriau skirti laiką normaliai išsirinkti meistrą nei skubiai pakviesti pirmą pasitaikiusį ir paskui gailėtis.
Antra – visada gaukite kainą raštu. Aš dabar prašau, kad meistras man atsiųstų SMS ar WhatsApp žinutę su preliminaria kaina ir tuo, kas į ją įeina. Taip vėliau nėra jokių nesusipratimų. Jei meistras atsisako tai padaryti ir sako „nu pamatysim vietoj”, tai raudonas vėliavėlis.
Trečia – nepasitikėkite vien tik internetiniais atsiliepimais. Taip, jie svarbūs, bet lengva juos suklastoti. Geriausi atsiliepimai yra iš realių žmonių, kuriuos pažįstate. Jei tokių neturite, bent jau paskaitykite ir neigiamus atsiliepimus – jei žmonės skundžiasi tais pačiais dalykais (pavyzdžiui, kad meistras neatvažiuoja laiku ar kad kainos staiga išauga), tai tikrai ne atsitiktinumas.
Ketvirta – pasiruoškite meistro vizitui. Tai reiškia, kad turėtumėte žinoti savo televizoriaus modelį (paprastai užrašytas ant lipduko galinėje pusėje), kada jis nusipirktas, ir tiksliai aprašyti simptomus. Kuo daugiau informacijos duosite, tuo greičiau meistras galės diagnozuoti problemą ir tuo pigiau jums kainuos.
Penkta – jei kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai tikriausiai taip ir yra. Jei vienas meistras sako, kad remontas kainuos 150 eurų, o kitas – 40 eurų už tą patį darbą, kažkas čia ne taip. Arba pirmasis per daug įkainoja, arba antrasis naudos prastos kokybės dalis, arba apskritai nesuprato problemos. Ieškokite vidutinės kainos – ji paprastai yra teisingiausia.
Dar vienas bonus patarimas – jei meistras atvažiavo ir pasakė, kad problema rimtesnė nei tikėjosi, nepasirašykite iškart sutikimo taisyti. Pasakykite, kad pagalvosite ir perskambinsite. Tuomet galite paskambinti dar į vieną vietą, aprašyti diagnozę ir paklausti, ar kaina reali. Kartais meistrai, jau atvažiavę į namus, bando išpūsti kainą, nes žino, kad jūs jau esate „įsipareigojęs”.
Ir pats svarbiausias dalykas – nebijokite derėtis. Lietuviai dažnai mano, kad derėtis dėl paslaugų kainos yra nepadoru, bet tai visiškai normalu. Aš paprastai klausiu: „Ar tai jūsų geriausia kaina?” arba „Gal galėtumėte kažką nulaužti?” Dažniausiai meistrai turi šiek tiek manevro erdvės, ypač jei mato, kad esate rimtas klientas ir nebandate jų apgauti.
Taigi, televizoriaus remonto ieškojimas Vilniuje nėra toks baisus, kaip gali atrodyti iš pradžių. Taip, reikia skirti šiek tiek laiko, pasidomėti, palyginti kainas, bet galų gale rasite normalų žmogų, kuris už protingą kainą sutvarkys jūsų problemą. Ir kas žino, gal net tapsite nuolatiniais klientais – man dabar yra vienas patikimas meistras, kurį kviečiu ne tik dėl televizoriaus, bet ir dėl kitų namų elektronikos problemų. Kartais net paskambinu pasikonsultuoti, ar verta kažką taisyti, ar geriau naują pirkti. Toks patikimas specialistas yra tikra vertybė šiais laikais, kai visi tik nori greitai uždirbti ir dingti.