Kai robotai pradeda rašyti naujienas
Prisimenu, kaip prieš kokius penkerius metus skaičiau pirmąsias naujienas, parašytas dirbtinio intelekto. Atrodė kaip mokinio rašinys – sakiniai teisingi, bet kažkas trūko. Dabar? Kartais net negaliu atskirti, ar tekstą rašė žmogus, ar mašina. Ir tai tik viršūnė ledkalnio.
Žiniasklaidoje vyksta tikra revoliucija, tik ji vyksta tyliai, be fanfarų. Redakcijose vis dažniau girdžiu žurnalistus kalbant apie ChatGPT, automatizuotus turinio generatorius ir AI asistenčius. Kai kurie bijo, kad neteks darbo, kiti džiaugiasi naujomis galimybėmis. Tiesa, kaip dažnai būna, kažkur per vidurį.
Dirbtinis intelektas jau seniai nebe mokslinės fantastikos tema. Jis čia, dabar, ir jis aktyviai keičia tai, kaip kuriamos, redaguojamos ir platinamos naujienos. Ir ne, tai nereiškia, kad visi žurnalistai rytoj liks bedarbiai. Bet tai tikrai reiškia, kad žurnalistikos profesija transformuojasi greičiau nei bet kada anksčiau.
Nuo pirmos eilutės iki galutinio varianto
Pažiūrėkime, kaip praktiškai atrodo AI naudojimas naujienų kūrime. Didieji žiniasklaidos gigantai – Reuters, Associated Press, Bloomberg – jau kelerius metus naudoja dirbtinį intelektą tam tikrų tipų naujienoms kurti. Dažniausiai tai finansinės ataskaitos, sporto rezultatai, orų prognozės – visa tai, kas turi aiškią struktūrą ir remiasi konkrečiais duomenimis.
Pavyzdžiui, kai baigiasi krepšinio rungtynės, AI sistema per kelias sekundes gali sugeneruoti straipsnį su pagrindiniais rezultatais, žaidėjų statistika ir net keliais įdomesniais momentais. Anksčiau žurnalistui tai užtruktų bent 15-20 minučių. Dabar – akimirka.
Bet čia ne tik apie greitį. AI gali apdoroti milžiniškus duomenų kiekius, kuriuos žmogus fiziškai nesugebėtų peržiūrėti. Investigatyvinėje žurnalistikoje tai – tikra aukso kasykla. Sistema gali išanalizuoti tūkstančius dokumentų, surasti sąsajas, pastebėti anomalijas. Žurnalistas tada tiesiog paima šiuos įžvalgas ir paverčia jas pasakojimu.
Lietuvoje tokių pavyzdžių dar nedaug, bet jie jau atsiranda. Kai kurie didesni portalai eksperimentuoja su AI pagalba kuriant trumpas naujienas, santraukas, antraštes. Vienas mano pažįstamas redaktorius prisipažino, kad dabar AI jam padeda sugeneruoti 5-10 antraščių variantų, iš kurių jis pasirenka geriausią arba jas kombinuoja. Anksčiau jis sėdėdavo ir galvodavo po 10 minučių prie kiekvienos antraštės.
Kai algoritmai sprendžia, ką skaitysime
Bet naujienų kūrimas – tik pusė istorijos. Kita pusė – kaip tos naujienos pasiekia mus, skaitytojus. Ir čia AI vaidina dar didesnį vaidmenį, nors mes to dažnai net nepastebime.
Kiekvienas žiniasklaidos portalas nori vieno – kad skaitytumėte jų turinį. Ir dirbtinis intelektas puikiai žino, kaip tai pasiekti. Personalizuoti rekomendacijų algoritmai analizuoja jūsų skaitymo įpročius, laiką, praleistą prie straipsnių, net tai, kiek toli nuslenkat puslapyje. Visa ši informacija naudojama tam, kad jums būtų pateiktas būtent tas turinys, kurį greičiausiai perskaitytumėte.
Aš pats tai pastebiu kiekvieną dieną. Viename naujienų portale man nuolat siūlomos technologijų naujienos, kitame – politikos analizės, trečiame – kultūros straipsniai. Ne todėl, kad šie portalai specialiai man tai parenka, o todėl, kad algoritmai išmoko, kas mane domina.
Problema ta, kad tai kuria tai, ką specialistai vadina „informaciniais burbulais”. Matome tik tai, kas atitinka mūsų esamą pasaulėžiūrą, o visa kita lieka už kadro. Dirbtinis intelektas, siekdamas maksimalaus įsitraukimo, netyčia mus izoliuoja nuo skirtingų nuomonių ir perspektyvų.
Greitesnė nei šviesa naujienų sklaida
Prisimenu laikus, kai naujienos keliaudavo iš vieno šaltinio į kitą per kelias valandas ar net dienas. Dabar? Minutės, kartais sekundės. Ir dirbtinis intelektas čia atlieka kritinį vaidmenį.
Automatizuotos sistemos stebi šimtus tūkstančių šaltinių – socialinių tinklų, agentūrų, oficialių pranešimų, net paprastų žmonių įrašų. Kai kažkas svarbaus įvyksta, AI tai pastebi beveik akimirksniu ir praneša redaktoriams. Greičiau nei bet kuris žmogus galėtų.
Bet čia slypi ir pavojus. Greitesnė sklaida nereiškia tikslesnės informacijos. Priešingai – kuo greičiau naujiena sklinda, tuo didesnė tikimybė, kad ji nepatikrinta, netiksliai suprasta ar net visiškai klaidinga. Dirbtinis intelektas gali padėti greitai platinti informaciją, bet jis dar neišmoko patikimai atskirti tiesos nuo melo.
Matau, kaip Lietuvos žiniasklaidoje kartais pasitaiko situacijų, kai ta pati naujiena pasirodo keliuose portaluose beveik tuo pačiu metu, su labai panašiais tekstais. Dažnai tai reiškia, kad visi naudojo tą patį automatizuotą šaltinį ar AI pagalbą. Originalumo ir gilesnės analizės trūkumas tampa vis akivaizdesnis.
Faktų tikrinimas ir kovos su dezinformacija
Paradoksalu, bet dirbtinis intelektas tampa ir ginklu kovoje su dezinformacija, kurią jis pats kartais padeda kurti. Modernieji fact-checking įrankiai remiasi AI technologijomis, kurios gali greitai patikrinti teiginius, palyginti juos su patikimais šaltiniais, nustatyti galimus prieštaravimus.
Kai kurios organizacijos kuria sistemas, kurios gali aptikti deepfake vaizdo įrašus, suklastotus nuotraukas, manipuliuotus garso įrašus. Tai tampa vis svarbiausiu įrankiu žurnalistų arsenale, ypač kai turime reikalą su tarptautinėmis naujienomis ar konfliktų zonų medžiaga.
Vienas įdomus pavyzdys – AI sistemos, kurios analizuoja naujienų šaltinių patikimumą. Jos vertina, kaip dažnai konkretus šaltinis skelbia patikrintą informaciją, ar jis turi tendenciją į šališkumą, kaip greitai jis taiso klaidas. Tai padeda žurnalistams greičiau nuspręsti, kuriems šaltiniams galima pasitikėti.
Tačiau čia vėl susiduriame su problema – kas nusprendžia, kas yra tiesa? Jei AI sistema mokoma remiantis tam tikrais duomenimis, ji perims ir tų duomenų šališkumą. Tai ypač aktualu politinėse naujienose, kur „tiesa” dažnai priklauso nuo perspektyvos.
Žmogiškasis faktorius, kurio niekas nepakeis
Nepaisant visų technologinių stebuklų, yra dalykų, kurių dirbtinis intelektas tiesiog negali padaryti. Bent jau kol kas. Ir galbūt niekada.
Empatija, pavyzdžiui. Kai žurnalistas kalbina žmogų, praradusį artimąjį, arba pasakoja apie sudėtingą socialinę problemą, reikia kažko daugiau nei tik faktų surinkimo ir jų išdėstymo. Reikia sugebėti pajusti, suprasti, perteikti emocijas ir žmogiškąjį matmenį.
Arba kritinis mąstymas ir etiniai sprendimai. AI gali pasakyti, kad tam tikra informacija yra populiari ir generuos daug paspaudimų, bet ji negali nuspręsti, ar tą informaciją etiškai paskelbti. Ar ji nekenkia privatumui? Ar ji nesuklaidins visuomenės? Ar ji atitinka žurnalistikos standartus?
Kūrybiškumas – dar viena sritis, kur žmogus vis dar turi pranašumą. Taip, AI gali sugeneruoti tekstą, bet ar jis bus įdomus? Ar jis turės unikalų balsą? Ar jis pasakos istoriją taip, kad skaitytojas negalės atitrūkti? Čia žmogaus intuicija, patirtis ir talentai vis dar neįkainojami.
Dirbu su keliais jaunais žurnalistais, ir pastebiu, kad geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai jie naudoja AI kaip įrankį, o ne kaip pakaitalą. AI padeda surinkti duomenis, sugeneruoti idėjas, patikrinti faktus, bet galutinį produktą vis tiek kuria žmogus su savo unikaliu požiūriu ir supratimu.
Praktiniai patarimai redakcijoms ir žurnalistams
Jei dirbate žiniasklaidoje ar planuojate, štai keletas konkrečių rekomendacijų, kaip išnaudoti AI galimybes ir išvengti spąstų:
Pradėkite nuo paprastų užduočių. Nebandykite iš karto automatizuoti viso proceso. Pradėkite nuo rutininių dalykų – santraukų kūrimo, antraščių generavimo, pirminės informacijos rinkimo. Kai įgausite patirties, galėsite eiti toliau.
Visada tikrinkite AI sugeneruotą turinį. Tai atrodo akivaizdu, bet matau, kaip kai kurie portalai skelbia tekstus, akivaizdžiai nepatikrintus žmogaus. AI gali suklysti, sugalvoti faktų, neteisingai interpretuoti duomenis. Redaktoriaus akis būtina.
Investuokite į mokymą. Jūsų komanda turi suprasti, kaip veikia AI įrankiai, kokios jų galimybės ir apribojimai. Tai ne raketų mokslas, bet tam tikros žinios būtinos.
Išlaikykite žmogiškąjį elementą. Naudokite AI tam, kas jam sekasi geriau – duomenų apdorojimui, rutininėms užduotims. O žurnalistus paleiskite daryti tai, kas jiems sekasi geriau – gilias analizes, investigacijas, žmogiškųjų istorijų pasakojimą.
Būkite skaidrūs su skaitytojais. Jei naudojate AI turinį kurti, pasakykite tai. Žmonės vertina atvirumą. Ir jie turi teisę žinoti, kas sukūrė turinį, kurį jie skaito.
Eksperimentuokite, bet atsargiai. AI technologijos sparčiai tobulėja. Kas šiandien neįmanoma, rytoj gali tapti realybe. Bet nebūkite ankstyvi įsivaikščiotojai – stebėkite, mokykitės iš kitų klaidų, tada bandykite patys.
Ateitis jau čia, tik nelygiai paskirstyta
Žiūrint į tai, kas vyksta dabar, galima įsivaizduoti, kas laukia ateityje. Ir tai kartu jaudina ir gąsdina.
Matau, kaip didieji tarptautiniai žiniasklaidos gigantai jau dabar turi AI sistemas, kurios gali ne tik rašyti naujienas, bet ir kurti vaizdo turinį, podkastus, net interaktyvias istorijas. Jie investuoja milijonus į šias technologijas, ir atotrūkis nuo mažesnių žaidėjų tik didėja.
Lietuvos žiniasklaidai tai kelia iššūkį. Mūsų rinka maža, ištekliai riboti. Kaip konkuruoti su milžinais, kurie gali sau leisti geriausias technologijas? Atsakymas, manau, slypi specializacijoje ir lokaliame turinyje. AI gali parašyti bendrą naujieną apie tarptautinius įvykius, bet ji negali pakeisti žurnalisto, kuris pažįsta vietinę bendruomenę, supranta kontekstą, turi patikimus šaltinius.
Kitas aspektas – etika ir reguliavimas. Europos Sąjunga jau ruošia AI reguliavimo aktus, kurie palies ir žiniasklaidą. Bus nustatyti reikalavimai skaidrumui, atsakomybei, duomenų naudojimui. Tai gerai, nes savireguliacija šioje srityje neveikia. Bet kartu tai reikš papildomų iššūkių ir išlaidų redakcijoms.
Matau ir kitą tendenciją – AI demokratizavimą. Prieš kelerius metus tokios technologijos buvo prieinamos tik didiesiems žaidėjams. Dabar bet kas gali naudotis ChatGPT, Midjourney ar kitais įrankiais už palyginti nedidelę kainą. Tai reiškia, kad net mažos redakcijos gali konkuruoti technologijų srityje.
Bet kartu tai reiškia ir tai, kad bet kas gali kurti įtikinamą atrodantį turinį. Skirtumas tarp profesionalios žurnalistikos ir dezinformacijos tampa vis sunkiau pastebimas. Čia ir slypi didžiausias iššūkis – kaip išlaikyti pasitikėjimą žiniasklaida, kai technologijos leidžia bet kam atrodyti kaip patikimam šaltiniui?
Kai technologijos tarnauja žmogui, o ne atvirkščiai
Grįžtant prie esmės – dirbtinis intelektas nėra nei gelbėtojas, nei pražūties pranašas žiniasklaidai. Jis tiesiog įrankis. Labai galingas, greitai tobulėjantis, bet vis tiek tik įrankis.
Geriausios redakcijos, kurias pažįstu, naudoja AI kaip pagalbininką, ne kaip vadovą. Jos leidžia technologijoms atlikti tai, kas joms sekasi geriau, o žmonėms – tai, kas jiems sekasi geriau. Rezultatas – greitesnis, efektyvesnis, bet vis tiek žmogiškas turinys.
Manau, kad ateityje sėkmingiausios bus tos žiniasklaidos organizacijos, kurios sugebės rasti tinkamą balansą. Kurios investuos į technologijas, bet nepamiršs investuoti ir į žmones. Kurios automatizuos rutinas, bet išlaikys kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Kurios naudos duomenis, bet nepamiršs etikos.
Žurnalistika keičiasi, ir tai normalu. Ji keitėsi, kai atsirado spauda, radijas, televizija, internetas. Dabar ji keičiasi dėl dirbtinio intelekto. Bet jos esmė lieka ta pati – pasakoti svarbias istorijas, atskleisti tiesą, informuoti visuomenę. Ir kol mes nepamiršime šios esmės, technologijos bus mūsų sąjungininkas, o ne priešas.
Taigi, ar dirbtinis intelektas keičia žiniasklaidą? Absoliučiai. Ar tai reiškia žurnalistikos pabaigą? Tikrai ne. Tai reiškia jos evoliuciją į kažką naujo, galbūt net geresnio. Jei tik mes sugebėsime šiomis technologijomis naudotis protingai ir atsakingai.